Vienas gražiausių Tatrų slėnių – Kościelisko slėnis (Dolina Kościeliska). Nuostabūs vaizdai, lengvas pasiekiamumas, nesudėtingas maršrutas ir daugybė čia prasidedančių ar susikertančių pėsčiųjų takų lemia, kad kartu su Morskie Oko ežeru ir Kasprowy Wierch viršūne Kościelisko slėnis yra viena svarbiausių turistinių vietų Zakopanės ir aplinkinių miestelių lankytojų maršrutuose. Kościelisko slėnis rudenį, žiemą, pavasarį, o ypač vasarą sulaukia daugybės turistų. Juos čia vilioja įvairios gamtos ir žmogaus sukurtos lankytinos vietos.
Atvykti į Kościelisko slėnį visai nesudėtinga. Nuo Zakopanės centro jį skiria vos 7 kilometrai. Keliaujant nuosavu automobiliu iš Lenkijos Tatrų sostinės reikia važiuoti vaivadijos keliu Nr. 958 Chochołów kryptimi. Kościelisko slėnio nepastebėti sunku, nes prie jo įėjimo įrengtos kelios didelės automobilių stovėjimo aikštelės. Todėl klausimas „kur pastatyti automobilį?“ tikrai neturėtų kilti.
Kaip atvykti neturint automobilio? Į Kościelisko slėnį kursuoja daugybė mikroautobusų, kurių galutinė stotelė yra būtent čia. Ne turistinio sezono metu, kai dalis reisų nevykdomi, galima pasinaudoti maršrutais, važiuojančiais į Ciche Górne arba Czarny Dunajec.
Kościelisko slėnį suformavo ledynas ir juo tekantis Kościeliski upelis, kuris lydės mus visos kelionės metu. Keliose vietose jį kirsime mediniais tilteliais. Būtent čia galima pamatyti Vakarų Tatrams būdingą karstinį reiškinį – požeminio vandens ištekėjimą į paviršių, vadinamą karstiniu šaltiniu. Šis reiškinys susidaro, kai kartais net daugelį kilometrų po žeme tekantis upelis vėl iškyla į paviršių. Kościelisko slėnio kraštovaizdį mūsų akyse keičia halnas – stiprus kalnų vėjas. Dar prieš trejus metus Przednia Kopka šlaitai buvo apaugę medžiais. Šiandien galima įsitikinti, kokia galinga jėga pasižymi šis Podhalės regionui būdingas feno tipo vėjas.
Kościelisko slėnio pradžia yra 927 m aukštyje virš jūros lygio. Tai tikriausiai vienas lengviausių turistinių maršrutų Tatruose. Aukščio skirtumas tarp maršruto pradžios ir Hala Ornak kalnų turistų namų siekia mažiau nei 200 metrų. Šis maršrutas taip pat tinkamas pasivaikščiojimui su vaikišku vežimėliu. Pasivaikščiojimas Kościelisko slėniu viena kryptimi vidutiniškai trunka apie 90 minučių. Dalį maršruto galima įveikti arklių traukiamu vežimu, kuris važiuoja tik iki Hala Pisana.
Įsigiję įėjimo bilietą, kelionę pradėsime eidami pro Kantako vartus (Brama Kantaka). Ši išskirtinė vieta 1887 metais, netrukus po jo mirties, buvo skirta lenkų patriotui Kazimierzui Kantakui atminti. Už kelių šimtų metrų nuo įėjimo, dešinėje pusėje, yra tradicinė piemenų trobelė (bacówka) Kościelisko slėnyje. Netrukus pasiekiame pirmąją sankryžą su kitu turistiniu taku – Ścieżka nad Reglami, o kiek vėliau prieiname Plėšikų koplyčią (Kaplica Zbójnicka). Jos pavadinimas gali suklaidinti, nes iš tikrųjų koplyčią pastatė metalurgijos darbininkai ir kalnakasiai, kurių veiklos pėdsakų galima aptikti vos už kelių dešimčių metrų. Dar vienas įspūdingas karstinis šaltinis – Lodowe Źródło. Iš jo per sekundę išteka net 350 litrų vandens, kuris suformuoja tris skirtingomis kryptimis tekančius upelius!
Verta trumpam nukrypti nuo pagrindinio tako. Kościelisko slėnis garsėja urvais ir grotomis. Šioje vietoje pasukę į kairę galime aplankyti vieną populiariausių urvų. Mroźna urvas (Jaskinia Mroźna) apšviestas elektra, kad lankytojai galėtų geriau įvertinti jo grožį. Svarbu žinoti, kad nuo lapkričio iki balandžio pabaigos urvas turistams uždaromas. Apžiūrėję Mroźna urvą į pagrindinį taką sugrįšime už kelių šimtų metrų.
Jeigu nepasukome į kairę link urvo, galime pasirinkti priešingą kryptį ir mėlynuoju turistiniu taku nueiti į Polana na Stołach laukymę, esančią vienos charakteringiausių Tatrų viršūnių – Kominiarski Wierch – papėdėje.
Praėję Hala Pisana, kur savo kelionę Kościelisko slėniu baigia arklių traukiami vežimai, galime aplankyti dar kelis urvus: Raptawicka, Mylna ir Obłazowa Jama. Kitoje Kościelisko slėnio pusėje turistus vilioja Krokuvos tarpeklis (Wąwóz Kraków). Teigiama, kad toks pavadinimas atsirado dėl čia esančių uolų panašumo į Krokuvos senamiesčio pastatus. Todėl nenuostabu, kad vietinis urvas vadinamas Drakono ola (Smocza Jama). Kościelisko slėnis taip pat garsėja legendomis. Pasak padavimų, čia slėpėsi Janosikas ir paskutinieji kalnų plėšikai. Reikia pripažinti, kad tam jie turėjo puikias sąlygas.
Prieš pat pasiekiant kalnų turistų namus, kurie žymi pasivaikščiojimo vaizdingu slėniu pabaigą, verta skirti dar 30 minučių ir aplankyti Smreczyński Staw ežerą. Tai nuostabioje vietoje tyvuliuojantis ežeras, nuo kurio atsiveria vaizdas į aukščiausią Vakarų Tatrų viršūnę – Bystrą.
Smreczyński Staw ežeras kartu su Toporowy Staw Niżni yra vienos iš nedaugelio Tatrų vietų, kuriose gyvena dėlės – čia aptinkamos net trys jų rūšys. Šių ežerų dumble taip pat puikiai gyvena sraigės ir dvigeldžiai moliuskai.
Čia verta paminėti ir Kościelisko slėnio gyvūniją. Dėl didelio turistų skaičiaus stambesnius laukinius gyvūnus sutikti gana sunku. Išimtis – lapės. Šiose apylinkėse gyvena daugybė vabzdžių ir paukščių rūšių, taip pat šikšnosparniai ir žebenkštys. Dėl upėse pastatytų užtvankų kai kurioms žuvų rūšims, pavyzdžiui, šlakiams, sunkiau sugrįžti į natūralias nerštavietes.
Jeigu nuo kalnų turistų namų nenorime grįžti į Kiry ir dar turime pakankamai jėgų, galime leistis į žygį link Chochołowska slėnio arba Czerwone Wierchy viršūnių masyvo. Tačiau grįžimas tuo pačiu maršrutu taip pat turi savų privalumų – galima dar kartą pasigrožėti visais slėnio vaizdais, o jie tikrai to verti! Jeigu po žygio išalkome, prie Kościelisko slėnio įėjimo rasime keletą restoranų.